Lapkričio 19 dieną įvyko jau trečiasis VDU UKI ir Miguelio de Cervanteso klubo organizuojamas renginys, skirtas ispanų ir lietuvių literatūros tyrinėtojos, vertėjos, mecenatės profesorės Birutės Ciplijauskaitės garbei.
Jaukų trečiadienio vakarą prie puodelio arbatos, neįtikėtina ir įkvepiančia profesorės istorija dalinosi Vilniaus universiteto bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantė Akvilė Šimėnienė. Viešnia pristatė įdomius ir anksčiau negirdėtus faktus apie profesorės gyvenimą, kūrybą ir pasiekimus, kurie labai sudomino susirinkusias studentes.  
Akvilė Šimėnienė išvykusi studijuoti į Madridą neretai girdėjo dėstytojus ispanus cituojant B. Ciplijauskaitės kūrinius. Nustebusi, kad apie ją niekada neteko girdėti Lietuvoje nusprendė daugiau pasidomėti Ispanijos sostinės bibliotekoje. Išsiaiškinus, kad profesorės aistra ispanų kalbai paskatino ją parašyti tokius darbus, kurie vertinami visame pasaulyje, o vėliau dar ir susipažinus su ja gyvai, Akvilė pasirinko Ciplijauskaitės kūrybą kaip tyrimo objektą savo daktaro disertacijoje. 
Birutė Ciplijauskaitė, šiuo metu gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, atliko daugybę tyrimų, bendravo su žymiais ispanų rašytojais ir inteligentija bei išvertė tekstų net penkiomis užsienio kalbomis. Už nuopelnus gavo ne vieną svarbų literatūros apdovanojimą įvairiose pasaulio šalyse. 
Taip pat A. Šimėnienė sudomino neįprastomis istorijomis apie profesorės asmenybę. Kad ir
kaip šiandien neįprastai tai skambėtų, Birutė Ciplijauskaitė nesinaudoja jokiomis naujausiomis technologijomis, tad savo darbus ir laiškus ji visuomet rašė tik ranka arba spausdinimo mašinėle. Tad ir pati Akvilė dabar profesorei laiškus rašo ranka ir juokauja, kad tai primena XIX amžių.  Tačiau svarbiausia, kad šie laiškai pradžiugina ir sudomina profesorę, kuri net sulaukusi 85-erių metų yra guvi, vis dar stengiasi kuo dažniau užsukti į universiteto biblioteką ir ten pasidomėti literatūros pasaulio naujienomis.
Akvilės Šimėnienės dėka pavyko geriau pažinti gana uždarą profesorės asmenybę, kuri, kaip bebūtų gaila, yra labiau žinoma už Lietuvos ribų. Na, o žymiausi Ispanijos literatūrologai ne tik, kad puikiai pažįsta profesorę, žavisi jos rašytomis literatūros kritikomis, bet ir draugiškai vadina ją tiesiog Birute.   
Ieva Purmalytė
Indrės Čepulytės nuotr.