Kai vienija meilė užsienio kalbai (euroblogas.lt)
Vasario 25 dieną portale euroblogas.lt publikuotas straipsnis apie kalbų ir kultūrų organizacijas, kuriame yra minimas ir Miguelio de Cervanteso klubas. Kviečiame skaityti Daivos Repečkaitės straipsnį.
Domėjimasis užsienio kalbomis ir kultūromis – puiki pradžia įdomiam pokalbiui. Eroje prieš socialinių tinklų įsigalėjimą užsienio kalbos klubai buvo vieni iš nedaugelio vartų į mėgstamą šalį: per juos buvo galima dalytis knygomis ir kalbos mokymosi medžiaga, sekti tos šalies kultūrinius renginius, praktikuotis kalbą, galų gale – jaustis ne vieniems, turintiems neįprastų pomėgių.
Šiandien įvairios socialinių tinklų grupės, mokymosi priemonės, galimybė internetu bendrauti su bet kurios šalies gyventojais, galų gale – išsiplėtusios studentų mainų programos ir atpigusios kelionės leidžia su mėgstama šalimi bendrauti betarpiškiau. Tačiau užsienio kalbos klubų anaiptol nemažėja, o naujos galimybės jų veiklą tik papildo. Kuo jie patraukia šiandien – galbūt bendruomeniškumo jausmu?
Vytauto Didžiojo universitete studentų klubai, besiburiantys pagal mėgstamą kalbą ir kultūrą, laikomi puikia neformalaus ugdymo priemone, todėl fakultetai palaiko ir reklamuoja šių klubų veiklą. Kai kada aktyvūs studentai organizuoja mėgstamos kalbos populiarinimo renginius visuomenei, kurie reikšmingai papildo Kauno kultūrinį gyvenimą.
Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo prezidentė Gintarė Labotakytė pasakoja, kad organizacija jau penktus metus telkia ispanų kultūros gerbėjų bendruomenę ne tik universitete, bet ir už jo ribų. Dalyvaujant klubo veiklose, dėstytojų, studentų ir moksleivių skirtumai nublanksta.
„Organizuojamiems renginiams renkamės pramogines, politines, ekonomines, socialines temas, kurios padeda atskleisti ispanakalbių šalių kontrastus“, – pasakoja ji. Tačiau su metais klubo veikla vis labiau linksta prie akademinės: „Organizacija tampa vis brandesnė ir nesinori vien fiestų.“
Šiek tiek kitokią reikšmę „fiestos“ įgyja, kai šalis tolima ir ne taip paprasta į ją nukeliauti ar nusipirkti produktų ar knygų gilintis į jos kultūrą. Tačiau, nepaisant atstumo ir brangių skrydžių, bendruomeniškumo stoka nesiskundžia ir VDU korėjiečių kalbos bei kultūros klubas „Hallyu“. Jo vadovė Kristina Gedminaitė pripažįsta, kad korėjiečių kultūros gerbėjų sambūris neoficialus, nariai daugiausiai buriasi per socialinius tinklus.
Penkerius metus skaičiuojantis klubas stengiasi aprėpti daug skirtingų temų: „Dažniausiai veidai susitikimuose keičiasi, nes kiekvienas atsirenka juos dominančias temas: vieni aktyviai lankosi populiariosios kultūros renginiuose, kiti – istorijos paskaitose, maisto gaminimo pamokėlėse ir t.t.“
Korėjiečių kultūros gerbėjų klubas stengiasi sutelkti kuo daugiau šios šalies kultūros entuziastų, tarp kurių ir daug moksleivių, ir, nepaisant dažnos dalyvių kaitos, senbuvių ratas – artimi draugai. Kristinai „Hallyu“ klubas yra tapęs ir hobiu, ir rūpesčiu: „Čia išmokau organizuoti bei vesti renginius, susipažinau su gausybe nuostabių žmonių, kurie daug išmoko, pastūmėjo reikiama kryptimi.“
O kokią funkciją atlieka bendraminčių klubas tada, kai pasirinkta šalis – ranka pasiekiama, o gimtakalbių pakankamai daug ir Lietuvoje?
VDU Adomo Mickevičiaus klubo vadovas Mindaugas Norkevičius vardija daugybę veiklų, kuriose entuziastai gilinasi į kaimyninės valstybės kultūrą ir aktualijas: „Klubas orientuojasi ne tik į kultūros pažinimą, edukacinių išvykų į Lenkiją organizavimą, bet aktyviai vykdo ir mokslinę veiklą.“
Tarpdisciplininės konferencijos padeda Lietuvos ir Lenkijos mokslininkams iš įvairių universitetų pristatyti savo tyrimus ir kartu gilintis į Lietuvos ir Lenkijos ilgaamžių istorinių ryšių problematiką.
Ispanų kalbos ir kultūros klubui vadovaujanti Gintarė džiaugiasi, kad bendruomenės nariai mėgsta save vadinti „familia loca“ (pašėlusia šeima): „Veikdami klube, bendraminčiai tampa draugais, dažnai susitinka ir ne susirinkimų metu, kartu leidžia savo laisvalaikį. Kiekvienas narys klube, tarp jų ir aš, įsimyli ko gero gražiausią pasaulyje kalbą, taip pat – neįtikėtinai spalvingą ispanakalbių šalių kultūrą.“
Dažniausiai tokiai meilei įkvepia „Erasmus“ mainų patirtis arba atostogos Ispanijoje, bet kai kuriems klubas padeda ir pasiruošti pirmam apsilankymui ten: „Studentai sužino daug vertingos informacijos apie Ispanijos kultūrą, pramoksta ispanų kalbos ir nuvykę mokytis nepatiria kultūrinio šoko ar problemų dėl kalbos barjero.“
Kad ir kiek informacijos būtų galima aptikti individualiai, kai rengiasi vykti į šalį, kuria domisi, jaunimas vis dėlto dažnai tiekia pirmenybę tiesiogiai perduodamai patirčiai, kaip rodo klubų patirtis.
Lenkų kalbos ir kultūros klubas daugiausia telkia akademinę bendruomenę, o studentams, besidomintiems studijų ir stažuočių Lenkijoje galimybėmis, iškyla įvairiausių klausimų. Bendruomenei susidraugauti padeda ir filmų peržiūros bei protmūšiai.
Įvairius barjerus M.de Cervanteso klubas padeda peržengti ir į Lietuvą atvykusiems ispanakalbiams. Pasak Gintarės, čia jie gali „išreikšti savo patriotiškumą, puoselėti savo kultūrą svečioje šalyje“, kartu – adaptuotis naujuose namuose ir universiteto bendruomenėje.
Klube „Hallyu“ gimtakalbiai taip pat laukiami: „Dauguma korėjiečių studentų nustemba, kad Lietuvoje yra įsikūręs toks Korėjos mylėtojų klubas, ir džiaugiasi, atradę savo gimtosios šalies dalelę tokioje tolimoje ir iš pirmo žvilgsnio niekuo su Korėja nesusijusioje šalyje. Dažnai girdime, jog klubo nariai, nuvykę į Pietų Korėją, susitinka su buvusiais mainų studentais, kurie lankėsi Lietuvoje, ir toliau tęsia draugystę, nepaisant atstumo,“ – pasakoja Kristina.
Prisiminimai, kaip prieš daugiau nei dešimtmetį Vilniuje per mIRC pokalbių kanalus būrėme nedidelį japonistų būrelį ir karštligiškai medžiojome parodas ar kitokius renginius šiandien skamba egzotiškai. Tačiau kaip ir tada, taip ir socialinių tinklų bei ranka pasiekiamų studentų mainų eroje užsienio kalbų klubai traukia bendruomeniškumo jausmu. Juose išsiplėtoja atskiras, tik tos užsienio kalbos besimokančiųjų suprantamas žargonas, per bendrus iššūkius patikrinami kolektyvo santykiai. Nors trijų čia pakalbintų klubų narių mėgstamos šalys labai skirtingos (populiari „Erasmus“ vieta, tolima Azijos šalis ir Lietuvos kaimynė), pasirodo, nė viena nėra nei per toli, nei per arti entuziastų bendruomenei sutelkti.