Balandžio 24 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“ vyko festivalio „Primavera en español“ ispaniškos literatūros ir teatro renginys „Ispanų kalbos keliais“. Jaukus vakaras buvo skirtas pažinčiai su ispanų kalba, literatūra ir istorija.
Spalvingo renginio metu buvęs VDU dėstytojas, dar ir šiandien universiteto bendruomenės labai mylimas Bronius Dovydaitis pristatė tris ispanų kultūrinius–literatūrinius aspektus. Savo pranešimą jis pradėjo nuo pasisveikinimo ispanų kalba ir priminimo, kad visų pirma visi susirinko pagerbti Miguelį de Cervantesą, kuris tapo viena ryškiausių literatūrinių personų, garsinančių Ispaniją visame pasaulyje dar ir šiandien.
B. Dovydaitis pasakojo apie ispanų klabos ištakas ir kaip ši kalba išplito po bemaž visą Pietų Ameriką. Susirinkusieji taip pat galėjo išgirsti ir įdomių faktų apie Miguelio de Cervanteso, gimusio 1547 m., asmenybę. Didis ispanų rašytojas ketino tapti kunigu, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad jis atsidūrė tuometinėje kariuomenėje. Vienos misijos metu M. de Cervantesui buvo sužalota kairė ranka ir jis nebegalėjo jos valdyti. Atrodo, kad tokių išgyvenimų nepakako – garsusis ispanų rašytojas, grįžimo iš kariuomenės metu, buvo pagrobtas piratų ir penkerius metus laikytas nelaisvėje Alžyre. Galiausiai buvo išpirktas ir grįžęs į Tėvynę ėmėsi rašytojo plunksnos. „Tokia patirtis Cervantesui pasitarnavo kuriant įspūdingas istorijas“,- teigė B. Dovydaitis.
Žinoma paminėtas ir garsiausias M. de Cervanteso kūrinys „Don Kichotas“. Šiam kūriniui jau daugiau negu 400 metų, tačiau romanas vis dar yra populiarus ir jau tapęs pasaulinės literatūros klasika. „Visi paklausti ar yra skaitę Don Kichotą dažniausiai atsako, kad yra skaitę, net jei ir neskaitė, nes lyg ir gėda, kad neskaitei tokio kūrinio“, – šmaikštavo B. Dovydaitis. Don Kichotas atspindi tuometinio riterio ir visuomenės vertybių portretą, kurį M. de Cervantesas kūrė ironizuodamas ir pašiepdamas visuomenės tuštybę ir trūkumus.
VDU dėstytojas Francesco Zambera pradėjęs savo darbą VDU bendruomenėje kaip italų dėstytojas, šiandien studentus moko ir jidiš kalbos. Jis pasakojo apie jidiš, sefardų, italų ir ispanų kalbų panašumus viduramžiais ir kai kuriuos išlikusius savitumus ir iki šių dienų. Susirinkusieji įdėmiai klausėsi skaitomų tekstų sefardų ir ispanų kalbomis. Ta pati istorija skambėjo labai panašiai, bet kartu ir skirtingai.
Ispaniškos literatūros ir teatro renginio kulminacija tapo nuotaikinga Miguelio de Cervanteso klubo narių ir VDU studentų staigmena. Ispaniškai ir lietuviškai buvo skaitomos ištraukos iš „Don Kichoto“, o linksmoji dalis prasidėjo tuomet, kai į sceną žengė pats tikriausias Don Kichotas su savo ginklanešiu, ištikimuoju Sanča Pansa. Įspūdingų dekoracijų apsuptyje buvo suvaidintos pačios žymiausios akimirkos iš Don Kichoto Lamančiečio nuotykių. Čia jis kovėsi su vėjo malūnais, svajojo apie gražuolę Dulsinėją, rodė savo narsą ir didvyriškumą.
