Balandžio 1-ąją kasmetinis festivalis „Primavera en español“ startavo su režisieriaus Rido Beržausko dokumentinio filmo apie Kolumbiją „Gente feliz“ (liet. Laimingi žmonės) peržiūra. Renginio organizatoriai kvietė atverti duris į ispanakalbį pasaulį ir, kaip skelbia šių metų festivalio šūkis (Ispanakalbis pasaulis… be filtrų!), pažvelgti į jį be pagražinimų ar išankstinių nuostatų.

Filmo peržiūroje dalyvavo ir svečias iš Kolumbijos, Kaune studijuojantis Daniel Cruz Silva, kurio tikslas buvo pasidalintisavo asmenine patirtimi, pakomentuoti filme vaizduojamą šalį ir paneigti ar patvirtinti tam tikrus stereotipus. Renginio pradžioje R. Beržauskas pasidalino savo mintimis apie kolumbiečių svetingumą bei išskirtinį šalies grožį. Susirinkusieji nustebo sužinoję, kad dokumentinio filmo herojai patys siūlėsi filmuotis ir padėti kūrėjams patekti į užsieniečiui sunkiai prieinamasvietas. „Filme yra scenų, kurių nevertėtų priimti pernelyg rimtai: vaizdo juostos tikslas buvo tam tikrus, šaliai būdingus aspektus, pateikti per kiek sarkastišką, jumoristinę prizmę” – supažindindamas žiūrovus su filmo žanru kalbėjo režisierius. 

Visiems filmo herojams užduodamas tas pats klausimas – kas juos daro laimingais, turint omenyje, kad Kolumbija yra antra pasaulyje laimingiausia tauta. Žmonės, atsakydami į klausimą, dalinasi savo asmenine patirtimi, pasakoja apie pozityvius ar negatyvius gyvenimo įvykius, kurie nuvedė juos laimės link. Filme pasirodo ir iš filosofinės pusės į kolumbiečių laimę pažvelgia buvęs Kolumbijos sostinės Bogotos meras, politikas-filosofas bei tikras lietuvis Antanas Mockus, kuris, pokalbio su filmo kūrėjais metu, pabrėžia, jog Kolumbijos piliečiai yra laisvi – tai tauta, nebijanti savęs išreikšti nei fiziškai, nei emociškai, o atsipalaidavę žmonės ir jaučiasi laimingi. 

Filme figūruoja ir nacionaliniai, kultūriniai šalį atspindintys aspektai: dažnai kadre pasirodošokantys žmonės, kurie pamini, jog muzika ir šokis juos išlaisvina, suvienija, padeda atsipalaiduoti.Vis dėlto, labiausiai, filmo peržiūros metu, žiūrovai sukluso tuomet, kai filmuojami žmonės dalinosi savo laimingiausiomis akimirkomis. Dokumentinėje juostoje apklausti žmonės siunčia auditorijai labai aktualią žinią: laimės ieškoti toli nereikia, pakanka apsidairyti aplink ir pastebėti paprastus, kasdienius džiaugsmus.

Filmui pasibaigus, žiūrovai buvo pakviesti dalyvauti diskusijoje su filmo režisieriumi ir svečiu iš Kolumbijos. Pokalbio metu Daniel patvirtino filme demonstruojamą kolumbiečių kasdienybę ir akcentavo, kad kolumbiečiai mėgsta juoktis iš tokių dalykų, kurie Europoje matomi kaip tabu (pvz. mirtis, seksualumas). Daniel taip pat pasidalino ir savo pradiniais nusistatymais apie Lietuvą bei paaiškino kaip jie pasikeitė atvykus į šalį: šalti ir užsisklendę Lietuvos piliečiai tapo draugiškais, visada pagalbos ranką ištiesiančiais draugais. 

Užbaigdamas diskusiją svečias pabrėžė, jog asmeniškai jam, skaudžiausias jo šaliai taikomas stereotipas yra opi svaigiųjų medžiagų vartojimo problema, kuri, anot Daniel ir filmo režisieriaus Rido, šiuo metu tėra tik nuo senų laikų įsišaknijęs stereotipas apie šalį. R. Beržauskas paneigė šį nusistatymą teigdamas, jog Kolumbijoje minėta problema jau nebėra tokia aktuali – šalis yra pažengusi įvairiose srityse, tokiose kaip sportas ar technologijos. Svečias paminėjo, kad kolumbiečiai yra itin šilti, draugiški ir nuoširdūs žmonės, kurie neleidžia iškilusioms problemoms suvaržyti jų gyvenimų. 

Kviečiame sekti „Primavera en español“ programą ir lankytis sekančiuose renginiuose. 

Diana Jasilionytė

Eglės Janušauskaitės ir Gustės Andriulionytės nuotr.