Festivaliui jau gerokai įsilingavus, dalyviai ir toliau tęsia kelionę po įvairias kultūras. Balandžio 28-ąją su ispaniška kultūra bei smagiais autentiškais žaidimais susipažino Varpo gimnazijos moksleiviai, kuriuos aplankė M. de Cervanteso klubo narės. Išsipildė moksleivių nekartą mokytojai Vigilijai pašnabždėta svajonė susipažinti su tikra ispane, šįkart į susitikimą su mokiniais nuvyko ir pietietė Rocío, kurios pasakojimu apie savo gimtąją šalį vaikai liko susižavėję.

Neabejingi Viduržemio jūros regionui neprašovė tos pačios dienos vakarą atvykę į nuotaikingą renginį „Ispanija ir Italija: kas bendro?“. Ieškoti panašumų ir skirtumų tarp šių dviejų kultūrų renginio pradžioje dalyviams padėjo ispanų kalbos dėstytoja Inga Savickienė. Pažintinės kelionės vairą vėliau perėmė Miguelio de Cervanteso klubo narė Ieva bei Italistikos ir romanų kalbų studentės Justina ir Šarūnė. Merginos buvo išvykusios studijuoti į šias šalis pagal Erasmus mainų programą, todėl pasakojimas, papildytas individualiais išgyvenimais, buvo ypatingai gyvas ir įdomus. Štai Ieva neslėpė dėl kultūrinių skirtumų papuolusi į kuriozišką situaciją, kuomet sveikindamasi su italu vos nepasibučiavo į lūpas – mat, Ispanijoje ji įpratusi su ispanais sveikintis bučiuodamasi į žandą iš kairės į dešinę, tuo tarpu Italijoje sveikinamasi atvirkščiai. Merginos taip pat lygino saulėtųjų šalių architektūrą, tradicijas, papročius, būdingiausias šventes, aprangos ir stiliaus ypatumus, valgymo įpročius bei virtuvę. Tiesa, dėl pastarosios kilo keblumų, sprendžiant kurioje šalyje patiekalai gardesni paprašyta publikos įvertinimo. Dalyviai beveik vienbalsiai nutarė, kad itališkoms picoms, pastai ir ledams lygių nėra, tačiau simpatiškiausių vaikinų rinkimuose titulą iškovojo ispanai. Žinoma, apžvelgti ir šių šalių kalbiniai panašumai. Paklausus, ar kalbėdami savo gimtosiomis kalbomis italai ir ispanai galėtų susišnekėti tarpusavyje, pasiūlyta tuo įsitikinti patiems dalyviams. Savanorėmis tapo dvi merginos – viena šnekanti ispaniškai, kita itališkai. Klausiant ir atsakant į klausimus nei vienai merginai keblumų nekilo, o pokalbis vyko sklandžiai ir nenutrūkstamai.

Muziką palyginti vien pasakojimais sunku, tad susirinkusiųjų širdis užburiančiais gitaros garsais ir balsais virpino Monika Banytė bei Goda Pavilanskaitė, atlikdamos ispaniškas ir itališkas dainas.
Renginio pabaigoje šių kultūrų mylėtojai skirstytis neskubėjo ir noriai patys įsiliejo į diskusiją, dalindamiesi savo įžvalgomis apie Ispanijos bei Italijos bendrumus ir skirtumus. Renginyje buvo rasta tiek panašumų, kad juokais paklausus renginyje dalyvavusio italų kalbos dėstytojo Francesco, ar galėtų šios dvi šalys būti viena šalimi „Istalija“, jei jų neskirtų Viduržemio jūra, šis atsakė „ko gero“, vėliau juokais pridėdamas, kad dar jas vis dėlto skirtų Prancūzija. Nuvilnijus juokui ir visiems pradėjus skirstytis, dalyviai dėkojo organizatoriams už smagų, informatyvų renginį bei puikias emocijas!
Liveta Burkšaitė
V. Žiūraitės nuotr.